Daug kam atrodo, kad kai veislyne negirdėti mažylių lojimo, veisėjas tiesiog atostogauja ir mėgaujasi ramybe. Tačiau realybė yra visai kitokia. Tas tylus laikas be šuniukų – tai pats intensyviausias planavimo, analizės ir „namų darbų“ metas.
Genetinė dėlionė: kai ieškoma „to vienintelio“
Kiekviena būsima vada prasideda ne nuo atsitiktinumo o nuo ilgo ir kruopštaus darbo ieškant antrosios pusės, kuri papildytų mūsų mergaite. Tai nėra tiesiog „gražaus šuns“ paieška. Tai valandų valandos studijuojant genetinius medžius, analizuojant protėvius ir jų paliktą pėdsaką veislėje.
Mes gilinamės į kiekvieną sveikatos tyrimų raidę, analizuojame sąnarių, akių ir genetinių testų rezultatus. Mūsų tikslas – ne tik „gražus“, bet pirmiausia – sveikas šuo.
Charakteris – veislės širdis
Be sveikatos, mums ne mažiau svarbus charakteris. Mes ieškome poros, kuri atitiktų tikrąjį veislės temperamentą, be jokių nepageidaujamų nukrypimų. Nesirenkame lengvų kelių – nesirenkame patino pagal tai, ar jis gyvena arti, ar šeimininkas yra pažįstamas.
Dažnai tinkamiausio kandidato paieškos užtrunka pusmetį ar net ilgiau. Pereiname per dešimtis variantų, kol atrandame tą vienintelį, kuriuo tikime. Sakoma, kad sunku rasti „du viename“ – ir sveiką, ir gražų, bet mes nenustojame ieškoti, kol kandidatas neatitinka visų mūsų lūkesčių.
Gamta ir veisėjo vizija
Žinoma, veisėjas nėra Dievas. Nors savo galvose mes nupiešiame idealų būsimos vados paveikslą, galutinį žodį visada taria gamta. Mes nežinome, kaip tiksliai sukris genetinė kortų įvairovė, tačiau galime padaryti viską, kas priklauso nuo mūsų, kad rezultatas būtų kuo geresnis.
Kiekviena vada mūsų veislyne yra išanalizuota iki smulkmenų. Kai skaitote frazę „ilgai planuota ir labai laukta“, žinokite – už jos slepiasi mėnesių darbas, sąrašai, abejonės ir galiausiai tvirtas tikėjimas būsimais mažyliais.
Kodėl mes nekartojame tų pačių porų?
Daugeliui kyla klausimas: jei radote puikų patiną, kodėl kitoje vadoje ieškote naujo? Mano atsakymas paprastas: veisėjo kelias yra nuolatinis judėjimas į priekį. Aš noriu atrasti naujus „aukso viduriukus“, sudėti naujas puzles, kurių dar niekas nesudėjo. Tai tam tikras kūrybinis azartas – bandyti sukurti naują stebuklą, o ne tiesiog naudotis tuo, kas jau patikrinta ir patogu.
Mūsų veislyne buvo tik viena išimtis – vada su patinu Rufusu. Rezultatas taip sužavėjo, o užaugę šuniukai taip džiugino savo branda, kad negalėjau atsispirti norui pamatyti tai dar kartą. Dublis pavyko puikiai, tačiau net ir po tokios sėkmės mes judame toliau.
Veisėjo dalia – ieškoti
Ieškoti naujų galimybių, o ne užsisėdėti komforto zonoje – tokia yra tikroji veisėjo misija. Mes renkamės ne patogumą, o teisingus sprendimus. Nes tik taip galime tobulėti ir dovanoti pasauliui šuniukus, kuriais didžiuojamės ne tik mes, bet ir jų būsimi šeimininkai.